Esu individualiosios psichologijos analitikė, psichoterapeutė.

Kad atsiradau psichologijos specialybėje, dėkoti reikia artimam draugui, kurio užsidegimas mane paremti nugalėjo visas mano baimes ir neužtikrintumą. Studijuojant dar teko lukterti, kol pasidarė tikrai aišku, kad ši specialybė - man. Dirbti psichologe pradėjau dar nebaigusi universiteto ir niekada jau nesuabejojau, kad geresnės specialybės nėra. Neaprėpiama ir begalinė vidinė žmogaus visata man - kur kas įdomesnė nei visa kas gali būti už jos. Žinoma, mane domina ir daugiau artimų ir tolimų disciplinų. Jei tik galėčiau, dar turėčiau bent pora specialybių - slaugės, genetikės, neonatologės, antropologės ir gal keletą kitų.

Mano profesnio darbo pradžia - darbas su vaikais, tėvais, mokytojais, mokyklų psichologais. Kuo daugiau dirbau, tuo subtilesniais atspalviais ėmė skleistis kiekvieno žmogaus pasaulis. Esu dėkinga savo klientams už pasitikėjimą ir dovaną liudyti jų pasaulio skleidimąsi, augimą ir persitvarkymą. Jautrumas individualiam patyrimui man taip pat reiškia saugios ir priimančios erdvės kūrimą LGBTQ+ bendruomenės nariams bei autizmo spektro, dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimą turintiems ar kitiems neuroįvairovei priklausantiems suaugusiesiems.

Mokytis - kita mano aistra. Taip daugiau nei prieš 25 metus atsiradau A. Adlerio draugijos ir mokyklos Lietuvoje kūrimosi sūkuryje. Ši veikla įtraukė, suteikdama galimybę mokytis, kurti, dėstyti bei auginti kitus. Miuncheno A. Adlerio instituto analitikai - geriausi mano mokytojai ir šviesuliai, padėjo ne tik užaugti profesiškai bet ir pamokė kaip mokyti ir auginti kitus - per draugišką ir lygiavertį santykį, palaikymą ir padrąsinimą.

Ne taip dažnai kalbama apie psichoterapeuto meilę pacientui – tačiau nesavanaudiška, priimanti ir pagarbi meilė pacientui – yra mano darbo dalis; be jos paprasčiausiai negalėčiau dirbti.

Mano pastarojo dešimtmečio iššūkis - į psichoterapiją integruoti kūno išmintį, padėti greičiau ir ilgam įveikti traumų sukeltas pasekmes, užpildyti vystymosi metu patirtus trūkumus. Studijos sensorimotorinės psichoterapijos institute (JAV) praplėtė ne tik įgūdžius ir žinias, bet ir pakoregavo požiūrį į nervų sistemos veikimą bei simptomus, kurie atsiranda dėl sudėtingų išgyvenimo ir bandymo apsaugoti save nuo jų ateityje, padėjo pamatyti jų adaptacinę vertę.

Savo darbą nuolatos supervizuoju su užsienio kolegomis. Stengiuosi papildyti savo išmanymą kolegų įžvalgomis tiek analitiniu, tiek kūną integruojančiu požiūriu.

Dirbu ilgalaikėje psichoterapijoje, gyvai ir nuotoliu, lietuvių ir anglų kalbomis.