suaugusiems, jaunimui ir vaikams

Traumos ir jų pasekmės

Daug sudėtingų simptomų - disociacija, įkyrios mintys ir vaizdiniai, jausmas kad savęs neatpažįsti, panikos priepuoliai, savęs smerkimas, gėda, kaltė, somatiniai simptomai, netikėti ir neturintys priežasties elgesiai ir dar daugiau - gali būti patirtų ir neperdirbtų traumų pasekmės.

Psichoterapija gali padėti sumažinti ar visai panaikinti kankinančius išgyvenimus, sušvelninti prisiminimų sukeliamą poveikį, padėti išgyventi sulaikytą skausmą, gedulą ir sugyti. 

Liūdesys ir depresija

Gilus liūdesys, depresija yra pažįstami beveik kiekvienam. Paprastai nenorime šių būsenų, sunkiai jas atlaikome, jaučiamės neviltyje, jei nežinome kaip iš jų išsivaduoti.
Liūdesio ir depresijos jausmai neretai lydi sudėtingus išgyvenimus, praradimus ir netektis. Jei šie jausmai labai gilūs ir užsitęsia ilgai, prie jų prisijungia nevilties, prasmės praradimo išgyvenimai, kartais tiesiog negalėjimas judėti ir sustingimas.
Psichoterapinė pagalba gali jums suteikti naujų impulsų ir įgūdžių, atgaivinant ar sukuriant resursus, siekiant pusiausvyros, motyvacijos ir prarasto gyvenimo džiaugsmo.

Gėda ir kaltė

Ar galima išsivaduoti nuo persekiojančio gėdos jausmo? Ką daryti, kai raudonis išpila mažiausiai tinkamose situacijose? Kodėl jaučiame gėdą, net jei situacija neprovokuoja gėdos jausmų?  Ar galime elgtis nevedami perdėtos kaltės jausmų?
Perdėti gėdos ir kaltės jausmai  sukausto galimybes elgtis laisvai, rūpintis savo ribomis ir poreikiais.

Psichoterapijoje galima pažinti gėdos ir kaltės jausmų priežastis, jas suprasti, atjausti savo patirtis, kuriose šie jausmai susiformavo ir šiuos jausmus paleisti, pasiliekant jų tik tiek, kiek pakanka kitus gerbiančiam gyvenimui.  

Nepasitikėjimas savimi ir žemas savęs vertinimas

Paprastai nepasitikėjimą savimi ir žemą savęs vertinimą matome kaip lengvai pakeičiamus trukdžius. Daug savipagalbos knygų ir trenerių moko įtaigos būdų, kaip tai pakeisti. Deja jie keičiasi ne taip lengvai. Nepasitikėjimas savimi gali būti prisitaikymo strategija, kurią kaip pačią optimaliausią, mes pasitelkėme gana nepalankiose vaikystės situacijose.
Greičiausiai šiandien ji jau nebeatneša tiek naudos, kiek atnėšė anuomet, tačiau kad ją pakeisti, pirmiausiai turime suprasti kokia naudinga ji buvo mums, ieškant pačių saugiausių būdų išgyventi nesaugiose sąlygose. Na o priėmę savo išmintingą praeitį, laisviau galime kurti ir dabartį. 

Motyvacijos praradimas ir negalėjimas priimti sprendimų

Neretas motyvacijos dingimą vadina tingėjimu, o savo negalėjimą domėtis pasauliu - nepraeinančiu nuoboduliu. Taip supratęs vidines būsenas žmogus bando save įveikti, sudominti, ieško kas galėtų jį paskatinti ar nubausti, "įspirti į užpakalį" ar kitaip pastūmėti dirbti. Kartais tokie metodai suveikia, tačiau tik trumpam. Mat neretai tokios būsenos yra gilesnių išgyvenimų išraiška. Paprastai tai - sulaikytos, išstumtos, nuneigtos patirtys, kurios pasikartoja kūne kaip sustingimas, gyvūnų pasaulyje dar žinomas "apsimetimas mirusiu". Gali būti, kad neprisiminsite kas jus taip stipriai išgąsdino ir tik per kūno atmintį ir pasiremdami kūno išmintimi galėsime įveikti neišjudinamas vidines kliūtis, stabdančias jus nuo judėjimo, pažinimo ir apskirtai - gyvenimo.

Nerimas, baimės, panikos priepuoliai

Nerimo ir baimės būsenos dažniau lydi po didelių sukrėtimų ir pasireiškia išaugusiu nerimastingumu, atsargumu, neretai psichosomatiniais simptomais. Jei gyvenimas stabilizavosi ir grėsmės jau nėra, psichoterapija gali padėti nuraminti, išugdyti geresnę toleranciją emocijoms, pagerinti saviregiliaciją, sumažinti baimes.
Panikos priepuoliai neretai "išmuša iš vėžių", sukėlę neįtikėčiausius simptomus, mirties, visiško neįgalumo baimes. Paprastai panikos priepuolius sukelia buvusius išgyvenimus primenantys ženklai. Psichoterapija gali sumažinti ir nuraminti panikos priepuolius. 

Kai kiekvieną kartą po pykčio prasiveržimo jaučiate nesmagumą ir gailesį, kai vėl ir vėl pažadate sau daugiau nepasiduoti šiai emocijai ir bent jau susilaikyti jo neišsakius ar dar sunkiau - neišveikus, ko gero kalbame apie jūsų pykčio reakcijas, kurios kyla nes jaučiatės užpulti. Gali būti, kad grėsmė nėra tokia jau didelė šiuo metu, jei gailitės, kad pykote. Tad jūsų pyktis - praeities palikimas - išmokta adaptacija, ar net - neišreikštas pyktis ten, kur jo reikėjo. Panašiai ir pavydo jausmas - ko gero jis tik nukreipia mūsų žvilgnį į mūsų negalėjimą išsivaduoti iš asmeninio skausmo, suvokimo kad kažkas ne taip. Žiūrėjimas į kitus kaip geresnius tarytum sukuria gersnio gyvenimo viltį, tačiau vilties neužtenka, kad jaustumėmės gerai - tad tenka pykti, pavydėti, net neapkęsti tų, kuriems pavyko gyventi mūsų idealizuotą gyvenimą. Kad nekankintų tokios mintys ir išgyvenimai, turime nusileisti į savo sielos gilumas ir visų pirma sau altleisti. Tik pamilę save galėsime mylėti ir kitus. 

Pykčio priepuoliai, pavydas

Santykių iššūkiai

Nedaugelis užaugome matydami sveikus santykių modelius, iš kurių galėjom mokytis kurti palaikančius, bendryste ir saugiu artumu paremtus santykius. Kad galėtumėm jaustis gerai, būti reikalingi, priklausantys, svarbūs, ir nurimti po gyvenimo audrų - mums būtinai reikia paremiančių partnerystės, draugystės ir meilės santykių.

Psichoterapija - tai santykis, grįstas pasitikėjimu, atsivėrimu, rizika ir augimu. Šiame santykyje gimsta ir išbandomi nauji prisitaikymo modeliai, užauga drąsa bandyti, klysti ir atitaisyti klaidas, kuriant palaikančius santykius savo gyvenime.

Kasdieniai rūpesčiai

Psichoterapijos metu neretai turime galimybę aptarti ne tik gilius ir sudėtingus išgyvenimus, bet ir paprastus, kasdieninius rūpesčius. Kartais tai - darbiniai santykiai ir darbo ploblemos, ar nedideli santykių klausimai, profesijos rinkimosi ar kitų sprendimų priėmimo klausimai, vaikų auklėjimo klausimai, poreikis pasitarti ir pasitikrinti.

Visi smulkūs bet jums svarbūs rūpesčiai turi vietos terapijoje. Visiems jūsų rūpesčiams terapijoje atsiras erdvės ir laiko.

Vaikų ir paauglių psichoterapija

Su vaikais dirbu nuo pat savo praktikos pradžios. Esu išmokiusi daugybę tėvų demokratinio auklėjimo su vaikais požiūrio ir įgūdžių. Neretai tėvų ir šeimos konsultavimo užtenka tam, kad padėti vaikui atsigauti po nedidelių nesusipratimų ir iškilusių sunkumų. Tačiau yra ir sunkesnių situacijų, kai tėvai neturi įrankių padėti vaikams taip greitai, kaip reikia ir vaiko elgesio ar emocinės problemos įsišaknija. Ikimokyklinio amžiaus vaikams padeda žaidimų terapija, kurios metu jie gali perdirbti dar nesuvokiamus išgyvenimus ir patirtis, o elgesio bei emocinės problemos nurimsta.

Vyresni vaikai gali patirti patyčias, atstūmimą, emocinį smurtą, priekabiavimą mokykloje ar kitose socialinėse aplinkose. Tokios patirtys palieka žymes vaiko sieloje ir elgesyje. Šio amžiaus vaikams taikoma integruota žaidimų ir pokalbio terapija, padedanti sustiprėti, nubrėžti ribas, atgauti pasitikėjimą žmonėmis, žingeidumą ir gyvenimo džiaugsmą.

Visą savo patirtį, išmintį, įgūdžius ir žinias pasitelkiu JUMS tinkamiausio psichoterapijos santykio kūrimui.